Suminė darbo laiko apskaita

Darbuotojui gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 straipsnis:
1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
2. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).

Sumine Darbo Laiko ApskaitaSuminės darbo laiko apskaitos pranašumas įmonėms ir yra tas, kad galima organizuoti darbuotojo darbą skirtingą valandų skaičių per dieną, skirtingą dienų skaičių per savaitę, netgi vieną ar kelis mėnesius leisti dirbti ilgiau nei normali darbo laiko trukmė (t. y. po 48 val. per savaitę), tačiau kitą to paties apskaitinio laikotarpio mėnesį turi būti nustatyta mažiau darbo valandų. Taikant šią darbo laiko apskaitos būdą keliamas esminis reikalavimas – per apskaitinį laikotarpį negali būti viršyta darbuotojo darbo sutartyje sulygta vidutinė darbo laiko trukmė. Žinotina, kad apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai (išskyrus sezoninius darbus, kuriuos dirbant apskaitinio laikotarpio trukmė neturi viršyti vienerių metų, ir ekonominės veiklos sričių įmones, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Darbo grafikas

Darbo GrafikasĮvedus suminę darbo laiko apskaitą, pagrindinis dokumentas, nustatantis darbuotojo darbo dienos trukmė bei darbo laiko režimą – darbo grafikas, kurį tvirtina įmonės vadovas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnis skelbia:

Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Darbo kodekse išliko griežti darbo ir poilsio režimo reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, rengiant įmonių ir jų padalinių darbo grafikus:
1. darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi;
2. negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą);
3. per apskaitinį laikotarpį vidutinis savaitės darbo laikas bei vidutinis dienos darbo laikas negali viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus (pavyzdžiui, 40 valandų per savaitę ir 8 valandų per dieną);
4. ne vėliau kaip po keturių darbo valandų darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti (ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką) arba darbuotojams leidžiama pavalgyti darbo laiku;
5. vadovaujantis Darbo kodekso ir darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentais darbuotojams turi būti suteikiamos į darbo laiką įskaitomos papildomos ar (ir ) specialios pertraukos;
6. paros nepertraukiamojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės;
7. darbuotojų, dirbančių darbus iki 24 valandų per parą, poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti taip pat ne trumpesnis kaip 24 valandos;
8. savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas ir abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės;
9. įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus;
10. draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Prastova esant suminei darbo laiko apskaitai

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą. Taigi įmonė, rengdama darbuotojo darbo grafiką, turėtų į šį darbą pažvelgti atsakingai, nes, jei darbuotojui nesuteikiamas darbo sutartyje aptartas darbo kiekis (tiksliau sakant, darbuotojas dirba mažiau, nei sutarta), šis laikas prilyginamas prastovos laikui, už kurį ir turi bûti apmokama taip, kaip nurodyta Darbo kodekse.

VirsvalandziaiViršvalandžiai taikant suminė darbo laiko apskaitą

Kur kas keblesnė situacija susidaro, jeigu darbuotojas dirbo ilgiau, negu nustatyta darbo grafikuose. Suprantama, jei pasibaigus suminio darbo laiko apskaitiniam laikotarpiui yra nustatoma, kad darbuotojo vidutinis darbo laikas viršija darbo sutartyje sulygtą vidutinį darbo laiką, toks viršijant vidutinį dirbtas laikas laikytinas viršvalandžiais. Už jį atlyginama taip, kaip nustato Darbo kodeksas – darbuotojas gali pageidauti, kad jam būtų kompensuota už viršytą darbo laiką sutrumpinant darbo pamainą arba suteikiant poilsio dieną ir mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį arba už šį dirbtą laiką papildomai apmokant kaip už viršvalandžius taikant 1,5 karto didesnį tarifą.

BSS Atlyginimai ir Personalas bei suminė darbo laiko apskaita

Kaip mūsų programoje realizuota suminė darbo laiko apskaita:

1. Darbuotojo sutartyje uždedamas požymis, kad darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą.

2. Darbuotojo sutartyje suvedami jo suminės darbo laiko apskaitos periodas ir valandų kiekis kiekvienam periodo mėnesiui, programa automatiškai susumuoja valandų kiekį periodui. Pvz.: laikotarpis nuo 2016.04.01, periodo trukmė 3 mėnesiai, ir kiekvieno mėnesio darbo valandų skaičius.

3. Uždarius tabelį kiekvienam darbuotojui paskaičiuojamas ataskaitinio periodo valandų likutis. Tai palengvina buhalteriui planuojant sekančio mėnesio darbuotojo darbo grafiką.

4. Jeigu per periodą buvo viršytas valandų kiekis nustatytas periodui (darbuotojo darbo sutartyje) programa paskaičiuoja viršvalandžius, kuris išmokamas periodo paskutinį mėnesį.

5. Jeigu per periodą darbuotojas neišdirbo nustatyto valandų kiekio periodui, programa paskaičiuoja Prastovas. Prastovos paskaičiuojamos valandiniu įkainiu, bet ne mažiau nei LRV patvirtintas minimalus įkainis.

6. Darbuotojui atostogaujant jam atostoginiai skaičiuojami pagal grafiką.

7. Realizuotas darbo grafiko importas iš MS Excel programos. Importuojant atliekamas patikrinimas, kad negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).